Naktį iš sausio 16-osios į 17-ąją dalyvavau jubiliejiniame, 25-ajame pėsčiųjų naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šių metų žygis buvo ypatingas – jis buvo skirtas ne tik istoriniam žygiui į Klaipėdą atminti, bet ir kovojančiai Ukrainai pagerbti. Tai nebuvo tiesiog 25 kilometrų distancija – tai buvo tikras charakterio ir valios išbandymas.
Nors startas Klaipėdos valstybinės kolegijos aikštėje atrodė daug žadantis, gamta paruošė rimtų iššūkių. Termometras rodė 11-13 laipsnių šalčio, tačiau dėl didelės drėgmės ir stipraus pajūrio vėjo jutiminė temperatūra krito net iki -18°C. Vietomis iki 23 cm siekiančios pusnys vertė kovoti dėl kiekvieno metro, o bridimas per gilaus sniego atkarpas, slidūs ledo gabalai bei po sniegu gulintys dideli akmenys apsunkino mano pradinį planą – didelę distancijos dalį įveikti bėgte.
Sunkiausiomis akimirkomis, kai nuo šalčio sustingę pirštai neleido net užsirišti batų, supratau vieną tiesą: žmogaus galimybes padvigubina bendraminčiai. Sutikau kitų ryžtingų dalyvių, su kuriais kartu, per juoką ir palaikymą, šturmavome stačias įkalnes ir bėgome pajūrio ruožus. Ironiška, bet kantrybei didžiausias iššūkis buvo ne šaltis, o tūkstantinė dalyvių eilė registracijos pradžioje.
Finišą pasiekiau su nušalusiomis galūnėmis ir nuovargiu, bet šis žygis man padėjo suvokti svarbų dalyką: stiprių žmonių nerasi ten, kur lengva. Jei nori būti apsuptas stiprių asmenybių, turi būti ten, kur sunku, kur tenka peržengti savo komforto zoną.
Šis naktinis žygis man tapo ne tik istorinės atminties dalimi, bet ir asmeniniu įrodymu, kad disciplina ir tinkama kompanija padeda įveikti net ir pačias atšiauriausias sąlygas.
Dovydas Sniegeckas, 2a klasė
