Vieversys – vienas pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų, todėl jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis nuo seno vadinamas lietuvių artojų draugu ir nuolatiniu palydovu. Tikėta, kad kuo anksčiau vieversys parskrenda ir užgieda, tuo greičiau ateis pavasaris.
Mūsų senoliai tikėjo , kad norint būti greitam, vieversio dieną reikia du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti iki kaimo galo ir atgal – tuomet būsi greitas kaip vieversys. Manyta, kad šią dieną nedera šukuotis, nes vasarą vištos iškapstys daržus.
Lietuvoje dažniausiai sutinkamos dvi vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Alauda arvensis).
Šia proga biologijos mokytojos V. Birgiolienė ir I. Mačiulskė vedė 1EKO2 klasės mokiniais pamoką. Šios klasės mokinės parengė pristatymą apie dirvinį vieversį ir jo reikšmę gamtai.
Po pristatymo vyko praktinė veikla – mokiniai gamino ekologiškas lesyklėles. Jos buvo pakabintos mokyklos teritorijoje, kad miesto paukščiai – zylės, žvirbliai ir kiti sparnuočiai – galėtų lengviau rasti maisto.
Ši diena tapo puikiu pavyzdžiu, kaip tradicijos, gamtos pažinimas ir ekologinis ugdymas gali susijungti į prasmingą patirtį mokiniams – nuo senųjų papročių iki pagalbos paukščiams šiandien.
Biologijos mokytojos V.Birgiolienė ir I. Mačiulskė
