Gamtosauginis forumas ,,Žmogaus vaidmuo klimato kaitos procesams“
Kovo 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyko gamtosauginis forumas ,,Žmogaus vaidmuo klimato kaitos procesams“, skirtas Pasaulinei Žemės dienai paminėti. Forumo tikslas buvo plėsti mokinių žinias įvairiais aspektais – ekologiniu, ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir formuoti jaunimo požiūrį į palankų aplinkai elgesį kasdieniniame gyvenime. Forume buvo pristatyta 17 pranešimų gamtosaugine tema. Šioje konferencijoje pranešimą ,,Laiškas medžiui“ skaitė ir 2eko1 klasės mokinė Monika Liutinskaitė (mokytoja Indrė Venskuvienė). Forume pranešimų klausė 2eko1 klasės mokiniai, kuriems šio forumo lankymas pavasario lygiadienį – Žemės dieną – jau tampa gražia ir prasminga tradicija. Dalijamės konferencijoje nuskambėjusiu, verčiančiu susimąstyti Monikos Liutinskaitės laišku MEDŽIUI:
„Labas Medi,
Ar kada susimąstei, kokią didžiulę įtaką turi ne tik žmonijai, bet ir visai Visatai? Ar kada girdėjai poeto, rašytojo Kahlil Giran posakį, kad „Medžiai yra meilės laiškai, kuriuos žemė rašo dangui“. Ši meilės išraiška, tai jungtis tarp to, kas žemiška, ir to, kas dangiška, nes tavo šaknys įaugusios giliai į žemę, o šakos siekia dangų. Tu esi daugiau nei tik augalas – tu esi gyvybės šaltinis, mūsų pasaulio, žmonių gyvenimo pokyčių liudininkas, nepakeičiama gamtos dalis, kuri palaiko subtilią planetos pusiausvyrą. Tavo pavėsyje randame atgaivą, tavo šakose paukščiai kuria namus, tavo skleidžiamas deguonis leidžia mums kvėpuoti, iškylauti gamtoje, bėgioti miško takais ar tarp tavo šlamančių medžio šakų užsiimti ramybę teikiančiomis jogos praktikomis. Tavo kvapas, žalumas, liaunos šakos, stora žievė ir tvirtos šaknys primena apie svarbiausias gyvenimo vertybes – kantrybę, gerumą, dėkingumą, atsakomybę, meilę ir empatiją. O ar įsivaizduoji, kiek gyvybės priklauso nuo tavęs?
Mes dažnai pamirštame, kaip glaudžiai esame susiję su tavimi. Kartais net galvoju – ar mes iš viso verti tavo meilės laiškų? Ar tinkamai vertiname tavo svarbą?
Kiekvienas tavo metų laikų pokytis – tai mūsų pačių gyvenimo etapas, pilnas augimo, pokyčių, iššūkių ir daugybe pavojų, kuomet per dažnai ignoruojame augančią taršą, miškų kirtimą ir klimato kaitą. Kas bus, jei nebeliks tavęs – gyvybės šaltinio? Juk tu ne tik „valai“ orą, bet ir palaikai biologinę įvairovę, kuriai gresia pavojus dėl mūsų neatsakingumo. Kiek gyvybės neteks savo namų, jei neliks tavęs? Ar galime leisti, kad žmogaus veikla sunaikintų tai?
Rašydama tau savo meilės laišką, prisipažinsiu, kad auganti tarša man kelia susirūpinimą ir norą bent kažką pakeisti, todėl dažnai renkuosi dviratį, kaip susisiekimo priemonę, kuri prisideda prie taršos mažinimo. Aš jaučiu neįkainojamą ryšį tarp tavęs ir dviračių sporto pasaulyje, nes mindama jaučiu ramybę ir atokvėpį nuo kasdienio šurmulio, pamąstau apie gyvenimą ir jo vertybes, kvėpuoju tyru oru. Man svarbus tavo buvimas, kuris kuria ypatingą atmosferą, nes sporto treniruotės, varžybos dažnai vyksta tavo prieglobstyje, miškuose ar parkuose, o tavo aplinka skatina judėjimą, stiprina mūsų kūnus ir protus, padeda kritiškai mąstyti.
Tad ačiū tau, brangus Medi, už gyvybę, sveikatą, grožį ir išmintį. Ar sugebėsime išmokti tavo kantrybės ir išminties? Tik laikas parodys.
Su pagarba ir dėkingumu, Žmogus“
Biologijos mokytoja Indrė Venskuvienė
