STEBUKLINĖS DIENOS
Kai vis rečiau dabartinė gimnazijos jaunuomenė beskaito stebuklines pasakas, ima ir atsiranda stebuklinės dienos. Jų poliariniai pasirodymai tiesiogiai susieti su Kalėdomis, t.y. stebuklų metu. Taigi, kodėl ta ypatingoji diena stebuklinė? Ogi todėl, kad tiek stebuklinių pasakų, tiek stebuklinių dienų funkcija identiškai vienoda – meniškai iliustruoti bendruomenės elgesio normas ir siekius.
MENIŠKOS ILIUSTRACIJOS
Paprasti klasių atstovų kepti keksiukai tądien virto kalėdinėmis skonio vizualizacijomis, demonsruojamomis “KALĖDINIŲ KEKSIUKŲ VITRINOJE”. Būta bendruomenėje tokių , kurie negalėjo patikėti, jog tai įmanoma padaryti gimnazistams. Bet tai, matyt, tik parodo, jog įspūdis būtas labai stiprus ir tas stiprumas truktelėjęs iki paširdžių, kur gyvena viena iš būsenų – katarsis.
Kita būsena buvo labiau fiziologinė. Visa gimnazijos bendruomenė galėjo iki valiai leisti savo skonio receptoriams mėgautis kalėdiniais keksiukėliais ir obuoliškai šiltais gėrimais. Žodžiais nupasakoti jų skonį labai sunku, nes iki šiol dar jie aplipę cinamonu ir apelsinais.
BENDRUOMENĖS ELGESIO NORMOS
Gimnazistams ir mokytojams tikėti stebuklais ir tapti dosniais užteko saldaus grožio, natūralaus skonio ir vaikiško stebėjimosi. Nebuvo panaudota nė vienos maginės priemonės, nė vieno užkeikimo, bet ypatingų sugebėjimų visiems darbams atlikti prireikė.
Tiesa, viena elgesio norma buvo sulaužyta – tai komisija, vertinusi ir rinkusi gražiausius kalėdinius keksiukus. Komisijos nariais tapo VAIKAI, kurie neturi išankstinės nuomonės, socialiai viršesnio statuso (pvz. direktorius ar mokytojas ekspertas), normatyvų, atitinkančių higienos ar kt. reikalavimus. Viskas buvo atiduota stebuklinio patikimo laisvei. Gal verta šiuo pavyzdžiu susidomėti net antikorupcijos komisijoms, nes nugalėtojai buvo SKAIDRŪS !!!
Šią dieną DOSNUMAS tapo mūsų gimnazijos dominuojančiu žmogiškumo bruožu.
SIEKIAI
Siekiai augo kaip vaikų svajonės. Paprastos keksiukų varžybos ir tiek, taip bent jau buvo suplanuota. O viskas baigėsi TIKRU VAIKO SVAJONĖS IŠSIPILDYMU. 12-metis Rendis, gyvenantis Palangoje, jau važinėja triračiu paspirtuku.
Ir visi vėtrungiečiai to nuoširdžiai siekė, burnoj daug turėjo, per barzdą varvėjo…Ir Rendis visiems dar kartą dėkoja už stebuklinę dieną.
Foto: Simeliunas Photgraphy, iš asmeninio archyvo
