Artėja Vėlinės, žmonės perka žvakutes ir ruošiasi aplankyti anapilin iškeliavusius artimuosius. Bet tokios tradicijos vyrauja ne visur. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse švenčiamas Helovinas. Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai, vis daugiau ir daugiau žmonių spalio paskutiniąją dieną švenčia Heloviną ir visai pamiršta lietuviškas tradicijas. Taigi ar verta atsisakyti savų tradicijų vien dėl to, kad taptume madingi?
Helovinas – šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV. Tą dieną vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus sakydami: „Vaišės arba pokštas“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus bei gamina daugybę kitų dekoracijų, kuriomis puošia namus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Svarbiausias Helovino maistas – patiekalai iš moliūgų, moliūgo sėklos ir moliūgo formos saldainiai. Kitaip tariant, Helovino metu žmonės „eina iš proto“ dėl visko, kas pagaminta būtent iš šios daržovės. Atėjus persirengusiems vaikams žmonės dalina saldainius. Tradiciškai kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes- vaiduoklius, skeletus, raganas, velnius, kadangi Helovino esmė ir yra įbauginti vieni kitus. Šiais laikais populiarėja ir ne tokie baisūs kostiumai, vaizduojantys mėgstamiausius animacinių filmukų herojus ar kitus veikėjus, tačiau dažniausiai naujoviškos idėjos vyrauja tik paauglių rengiamuose vakarėliuose – „saldainiauti“ einantys vaikai renkasi tradiciškesnes aprangas. Šios šventės šaknys yra keltų naujieji metai. Ji buvo rengiama Samhaino, keltų mirties viešpaties, garbei. Taigi Helovinas visiškai nesusijęs su jokiomis lietuviškomis tradicijomis.
Vėlinės – mirusiųjų šventė, minima lapkričio 2 d., neretai susilieja su lapkričio 1 d. Dažniau kapinėse apsilankoma lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra nedarbo diena. Gyvieji eina į kapines aplankyti mirusių artimųjų, o prietarai teigia, jog ir mirusieji ateina pas gyvuosius.Taip pat tikėta, jog ugnis (t.y. kapuose deginamos žvakės) simbolizuoja šilumą. Tad gyvieji, kai degina žvakeles, sušildo šąlančius mirusiuosius. O Helovinas, kaip ir minėta, yra linksma šventė, todėl ji netinka susikaupti prieš Vėlines. Nelietuviška švente ypač piktinasi katalikų bažnyčia, kuri teigia, jog ši šventė yra satanistinė.
Kiekvienas sutiks, jog Helovinas vis labiau smelkiasi į jaunesnių žmonių tradicijų lobyną. Tačiau tai vis vien lieka tarsi svetimybė lietuvių kultūroje. Ši šventė neigiamai veikia mūsų tautos žmones, nes Helovino visai kitokia prasmė, jis visai nesusijęs su mirusių žmonių pagerbimu. Mes tiek neskubame gyventi, kiek žmonės Vakaruose, esame jautresni. Todėl visai neverta leisti įsišaknyti tokioms grubioms vakarietiškoms tradicijoms. Verčiau puoselėkime savas – taip pagerbsime savo protėvius.
Etnorato ir gimnazijos laikraščio nariai