Šokį man davė tam, kad pasiimčiau, kad pajusčiau ir pamilčiau. Kad per vieną minutę tapčiau savimi. Kad pagaliau pajusčiau ritmą, susiliejusį su širdimi, kad nematyčiau ir negirdėčiau nieko, išskyrus save…
Ir tik tada didžiuliuose veidrodžiuose gimsiu aš, gims mažyčiai žingsneliai, iš kurių aš sudėsiu visą gyvenimą…
Pravirksiu tūkstantinėj minioj ir tik šiuo paskutiniu žingsneliu imsiu ir padėkosiu tau už tai, kad jaučiu tas žiežirbas savo sieloj! (G. Dubinskaitė)
Kovo 14 d. gimnazijoje šokantys mokiniai sukvietė pačius brangiausius žmones – Tėvelius, senelius, broliukus ir sesutes, gerbiamus ir mylimus Mokytojus bei draugus į tradicinį renginį „Obuolys nuo obels“. Sukvietė tam, kad ir vėl, kaip ir kiekvienais metais padėkotų už rūpestį, meilę ir dėmesį, už palaikymą ir padrąsinimą įgyvendinant savo svajones, išreiškiant talentą ir gebėjimus šokyje bei turiningai ir prasmingai organizuojant savo laisvalaikį.
Neliko abejingų stebint kolektyvo „Mi Vida“ įvairiais stiliais nuoširdžiai atliekamus šiuolaikinius šokius. Prie merginų gražiai derėjo augančios kartos „Nykštuko“ m/d mažosios šokėjėlės, galbūt netolimoje ateityje – būsimos gimnazistės.
Už bendrus pasirodymus karštais plojimais susirinkę dėkojo muzikos mokytojos Vidos Auglienės ansamblio „Still“ merginoms Ievai Bakutytei 3a ir Livetai Aleknaitei 1b.
Tačiau giliausias visų brangių žmonių, Mokytojų bei draugų širdies kerteles palietė Arno Balsio 4b, Akvilės Zovaitės 4b, Gintarės Šeduikytės 4g, Danielės Šiurkutės 4g ir Viktorijos Mažeikaitės 4b sušoktas paskutinis mokyklinis valsas.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, už parodytą dėmesį, plojimus ir gerą nuotaiką.
