Mokinių eilės Vasario 16-ajai

Mūsų gimnazijos mokiniai dalyvauja eilėraščių ir esė konkurse „ Švenčiu Lietuvą“, kurį organizuoja Europos Parlamentaras Liudas Mažylis.  Eiles kūrė 1-3 klasių mokiniai. Atrankai buvo pateikti ir komisijai pristatyti : Novelė Egertaitė, 1a;  Auksė Janušauskaitė, Matas Dargis, 1c; Karolina Petravičiūtė, 1c; 1d; Rasa Ruškytė, 1e; Vidmantė Domarkaitė, 2e; Deimantė Mickutė, 2c; Samanta Barzdaitytė, 2c;  Radvilė Saročkaitė, 3a;  Martynas Čichunovas, 3b; Gustė Gedvilaitė, 3c ; Monika Norkutė, 3c; Vytautas Pučinskas, 3e. Konkursui atrinkti 3 darbeliai. Jų kūrėjos Rasa Ruškytė, Deimantė Mickutė ir Monika Norkutė. Siūlome pasigėrėti mokinių eilėmis Vasario 16 d. #MEPALietuva

Visi „ Švenčiu Lietuvą“ gimnazistų eilėraščiai    

EILĖRAŠTĮ RAŠYSIU APIE LIETUVĄ
Aš parašysiu tau eilėraštį
Apie didingą vardą Lietuvos,
Kuris dar iki vyskupo Brunono
Skambėjo Baltijos genčių balsuos.
Aš parašysiu tau eilėraštį
Apie skambius vardus stiprių žmonių,
Kurie tiek amžių galvas dėjo
Už laisvą kraštą milžinų.
Aš parašysiu tau eilėraštį
Apie lietuvį, besislapstantį miškuos,
Ir apie traukinį, trispalvę vėliavą,
Dar apie vaiką, alkaną tuščiuos namuos.
Galiausiai apie džiaugsmą parašysiu,
Kad pagaliau mes tapome laisva tauta.
Ir apie garbę, meilę, išmintį, orumą,
Kad jų mums nepristigtų niekada.
Rasa Ruškytė, 1E
AŠ – NAMUOS
Aukščiau už debesis pakilt galiu,
Kai tarp sparnų laisvės vėją jaučiu.
Kilt, pakilt ir žvelgt
Į klonius, į girias,
Į vingiuotas mūs upes.
Čia narsūs ir gudrūs kariai
Kūlgrindas kloja.
Ir plunksnos riteriai už laisvę
Širdy vis kovoja.
Kunigaikštis Didysis lig
Juodosios jūros žygiuoja.
Čia skamba daina, kuri nemeluoja.
Kiekvieną skirtingą padaro vieningą.
Kelelį pamiltą, takelį pramintą
Pažinti gali.
Čia pinavijos ir dilgėlės žydi.
Čia lakštingalos čiulba.
Lizdus gandrai suka…
Ten, kur gatvės rudeniu kvepia,
O žiemą pusnys juosmenį siekia.
Kur žibutės žiedas aukština šviesą.
O vasarą lietūs nepalieka.
Čia mūs motulės veidas meilus…
Čia  mano tėvynė.
Čia aš – namuos!
Monika Narkutė, 3C
***
Žemė, sūpuojanti lietuvybės lopšį:
Išlauktą, išsaugotą ir išdainuotą.
 Ir dainos šitos kančių padiktuotos
sugulė raštuos, virpinančiuos tautą.
Ir nuvilnijo atgimimo bangos,
Brėkštančios ,,Aušros“ sukeltos.
Nuvejančios tamsos šešėlius,
Sugrąžinančios laisvės dvelksmą.
Ir ,,Varpo“ dūžiai, nuskambėję,   sužadinę viltis –
Subūrė tautą lietuvybės link.
Įsisvyravusi tyra, naujos pradžios dvasia,
Supynė kalbas ir padiktavo jose –
Stiprybę didžią vyrų mintyse.
Ir žmonės ėjo, ir jie tikėjo, juk
  Laisvės šauklių taku paklysti negalėjo.
Juk laisvę apginti ne tik sau reikėjo.
Tikėjo šalim, kurios visad norėjo.
Prie lango stoviu ir tyliai galvoju,
kur būtume šiandien, jei ne laisvės herojai,
Išsaugoję tautą, rytojaus gerovę.
Juk tai žemė, sūpuojanti atminimo lobį.
Deimantė Mickutė, 2C