LDK palikimas Baltarusijoje

Gruodžio 8-9 dienomis Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Stakauskaitė ir tikybos mokytojas Dainius Sobeckis vyko į metodines dienas „Lietuvos palikimas Baltarusijoje“. Kelionės tikslas – tobulinti mokytojų kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu Baltarusijoje. Gruodžio 8 d. atvykome į Pelesos miestelį – gausiausią lietuvių bendruomenę Baltarusijoje. Pelesoje yra LR įkurta ir finansuojama vidurinė mokykla, kurioje pamokos vyksta lietuvių kalba, nors mokiniai papildomai dar mokosi baltarusių ir rusų kalbų. Pastarosios sudaro bendrą 12 savaitinių pamokų skaičių. Taip pat mokykloje veikia erdvus muziejus, saugantis su lietuvybe ir Pelesos miesteliu siejamus eksponatus. Mažojoje muziejaus patalpoje galėjome pamatyti net lietuviškas audimo stakles ir nuo palubės pakabintą kūdikio lopšį. Pelesos mokykloje vyko metodinė veikla septyniose grupėse, susijusi su lietuvių etninės kultūros puoselėjimu. Veikė popierinių sodų, lietuviškų muzikos instrumentų, skirtuko, baltų ženklų piešimo, žaislinių muzikos instrumentų ir žaisliukų eglutei gaminimo metodinės grupės. Po metodinės veiklos Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys gyvai ir įdomiai papasakojo apie baltų mitologiją, kaip etninės kultūros pagrindą. Gruodžio 9 d. vykome į kunigaikščių Radvilų valdytas pilis. Pirmiausia aplankėme Nesvyžiaus pilį, kuri įspūdinga savo vidiniu kiemu, erdviomis salėmis, o medžioklės trofėjų salė visiškai atėmė žadą – joje mažiausiai buvo 50 trofėjų ir ąžuolinis biliardo stalas, sveriantis virš tonos. Vėliau vykome į Miro pilį, kuri išoriškai atrodė dar įspūdingesnė, nei Nesvyžiaus. Buvo sunku patikėti, kad pilies sienos mūrytos 3 metrų storio, o rūsyje skirta didelė erdvė vynui brandinti ir laikyti. Taip pat Miro pilyje labai sudomino slaptas kunigaikščio ir kunigaikštienės koridorius tarp jų apartamentų. Jo viduryje buvo dar paslaptingesnės durys, už kurių saugotas kunigaikščių Radvilų turtas. Aplankėme ir Naugarduką, kur apžiūrėjome pilies liekanas. Aišku, ir Naugarduko pilis atrodytų nuostabiai, jeigu ją kada nors atstatytų. Kelionė buvo labai įdomi ir naudinga, nes teko susipažinti su įvairiais Lietuvos mokytojais, puoselėjančiais lietuvių etninę kultūrą; su Pelesos mokyklos bendruomene, kuri glaudžiai palaiko ryšius su Lietuva; sudalyvauti metodinėse veiklose. Visgi didžiausią įspūdį paliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys Baltarusijoje.

 
Tikybos mokytojas Dainius Sobeckis